Mama – gyvenimo angelas

Post image for Mama – gyvenimo angelas

Pati gražiausia mano girdėta istorija apie mamą ir kūdikį. Juk visos moterys, kurios išnešioja vaikelį prilygsta angelui.

Kartą buvo vaikelis, kuris gyveno danguje. Sykį jis nuėjo pas Dievą ir paklausė:

„Sklando gandai, kad man rytoj liepsi gimti ir eiti į žemę. Bet kaip aš išgyvensiu būdamas toks mažas ir bejėgis?“

Dievas nusišypsojo ir atsakė:

„Žemėje yra daug angelų, taigi vienas jų atiteks ir tau.  Jis tavęs jau laukia ten, apačioje, tavimi tikrai bus pasirūpinta“.

“Tačiau“  – vis nusistebėdamas klausinėjo mažylis – „štai danguje aš daugiau nieko neveikiu tik dainuoju ir šypsausi. Man reikia tiek nedaug, kad būčiau laimingas!“
Dievas ramiu balsu atsakė:
„Tavo angelas sargas visada tau dainuos ir kas dieną nenustos šypsotis. Tu jausi beribę angelo meilę ir tada suprasi, kad esi pats laimingiausias kūdikis pasaulyje.“

„O“ – neatstojo vaikelis – „kaip man reikės suprasti ką žmonės man sako? Aš visai nemoku jų kalbos?“

“O tai labai paprasta“ – nusijuokė Dievas. „Tavo angelas sargas visada tau kartos tik pačius mieliausius ir šilčiausius žodžius pasaulyje, kurių tu dar niekada nebuvai girdėjęs. Tavo angelui prireiks tik trupučio kantrybės bei žiupsnelio rūpestingumo, kad ir tave išmokytų kalbėti.“

Vaikelis ašarų kupinas akis pakėlė į Dievą ir tarė: „o ką man reikės daryti, kai aš norėsiu pakalbėti su tavimi?“
Dievas nusišypsojo, paglostė galvelę sakydamas: „Tavo angelas sargas išmokys tave sudėti rankutes ir parodys, kaip reikia melstis.
Vaikelis vis negalėjo sustoti: „Man teko girdėti, kad žemėje pasitaiko ir blogų žmonių. Kas tada mane apsaugos?“
Dievas apglėbė mažylį sakydamas: „Tavo angelas visada saugos tave, net jei tai kainuotų jo paties gyvybę!“
Vaikelis jau visai susigraudinęs kartojo: „Aš visada liūdėsiu, nes daugiau negalėsiu tavęs pamatyti…“
Dievas ramino mažylį ir toliau kalbėjo „Tavo gyvenimo angelas visada apie mane kalbės, jis parodys, kaip galima pas mane sugrįžti, ir tu visada atsimink: net jei manęs negirdi ar nematai – aš visada šalia.“
Tuo metu danguje stojo spengianti tyla, o joje jau buvo girdėti žmonių balsai iš žemės.
Vaikelis, jau visai paskubomis dar paklausė: „O, Dieve, man jau metas išeiti, bet pasakyk, kuo vardu mano angelas?“
 Dievas tarė:
„Ir visai nesvarbu, kuo vardu tavo gyvenimo angelas… tu visada ją vadinsi MAMA!“

Previous post:

Next post: