Didžiosios Egipto piramidės paslaptys

Post image for Didžiosios Egipto piramidės paslaptys

Daugelis mokslininkų ir istorikų tvirtina, kad Cheopso piramidė (dar vadinama Didžiąja Egipto piramide) buvo pastatyta kaip faraono Khufu kapavietė. Tačiau šis paminklas ne veltui įtrauktas į septynių Pasaulio stebuklų sąrašą. Piramidės architektūroje slypi daug įdomių ir sunkiai paaiškinamų aspektų, kurie patraukia kiekvieno šiuolaikinio mokslininko dėmesį. Nenuostabu, kad ji yra tokia populiari. Tai ne vien tik didžiulis karstas ir paminklas vienam didžiam Egipto valdovui. Pateikiame keletą įdomių faktų apie vieną iš septynių Pasaulio stebuklų.

Cheopso piramidė pastatyta naudojant akmens masę, todėl viduje palaikoma pastovi vidutinė žemės temperatūra (20 laipsnių pagal Celcijų).

Statinio kertiniai akmenys yra apskritimo formos, o jų lanksti konstrukcija leidžia pastatui lengvai „išgyventi“ akmens poslinkius dėl karščio poveikio ar žemės drebėjimo.

Kokia buvo naudojama sutvirtinimo medžiaga – niekas iki šių dienų dar neišsiaiškino. Ne kartą buvo paimti mėginiai ir atlikti cheminiai tyrimai, tačiau nei viena šių pastangų kol kas neatnešė jokių vaisių. Didžioji Egipto piramidė, regis, tokia pat tvirta kaip ir pastatymo dieną.

Cheopso piramidė yra vienas iš tiksliausių Pasaulio statinių. Jos paklaida – tik 3 laipsniai nuo geografinės šiaurės.

Šis architektūros stebuklas stovi pačiame žemyninės dalies centre. Rytinė/vakarų lygiagretė ir šiaurės/pietų meridiana susikerta tik dviejose Pasaulio vietose: viena jų yra vandenyne, kita – toje vietoje, kur stovi Cheopso piramidė.

Granitinis faraono karstas yra per „didelis“, kad tilptų per siaurius piramidės koridorius, todėl manoma, kad jis buvo padėtas dar statybos proceso metu. Panaudojant mikroskopinę analizę ištirta, kad jis pagamintas iš kieto granito. Šio daikto gamybai reikėjo bronzinių 2,5 – 3 metrų ilgio specialių pjūklų, o jų dantys turėjo būti iš safyrų. Žinoma, karsto apdirbimo procesui reikėjo labai didelės fizinės jėgos. Kokiu būdu tai buvo atlikta, kol kas niekas neišsiaiškino.

Jei piramidės aukštis yra įsivaizduojamo apskritimo (patalpinto taisyklingosios keturkampės piramidės figūros statinio viduje) spindulys, tada šio apskritimo perimetras yra lygus prizmės pagrindo perimetrui. Matematika paprasta: reikia žinoti tik Pi (3,14) rekšmę ir jos santykį su 51 laipsnio kampu.

Taip pat teigiama, kad Gizos piramidžių išdėstymas atspinti Oriono Žvaigždyną: šių pastatų padėtys ant Žemės rutulio primena Oriono žvaigždyno išdėstymą, kuris buvo atrastas dar apie 10 400 prieš mūsų erą.

 

Previous post:

Next post: