O kas paims sūnų?

Post image for O kas paims sūnų?

Viena iš pamokančių gyvenimo istorijų.

Vienas pasiturintis vyriškis ir jos sūnus labai mėgo retų meno darbų kolekcionavimą. Per ilgą laiką tėvas su sūnumi surinko kone viską: nuo  Picasso iki Raphael darbų.

Jie labai mėgdavo kartu susėsti ir žavėtis savo sukauptais meno kūriniais. Tačiau kai kilo karas Vietname, sūnus privalėjo skubiai išvykti ir kovoti už tėvynę. Jis netikėtai žuvo viename mūšyje, gelbėdamas kitą kareivį. Tėvas buvo labai susikrimtęs bei nuliūdęs dėl savo vienintelio sūnaus žūties.

Po mėnesio, kone visai prieš Kalėdas, kažkas pasibeldė į Tėvo duris. Už jų stovėjo jaunuolis, laikydamas didžiulį ryšulį su savimi.

Jis pasakė: “ Gerbiamas Sere, Jūs tikriausiai manęs nepažįstate, tačiau aš esu tas karys, kurį nuo mirties išgelbėjo Jūsų sūnus. Tą dieną iš tiesų jis išgelbėjo ne tik mano, bet ir daugelio kitų karių gyvybes. Ir kai jau rodės, kad jis išgyvens, staiga jo krūtinę pervėvėrė kulka, lietė sužeidė širdį ir jis žuvo vietoje. Beje, jis dažnai kalbėjo apie Jus ir judviejų pomėgį menui.
Jaunuolis išvyniojo savo paketą. „Manau, kad čia tikrai labai nedidelė dalis to, ką Jūs turite. Aš nesu labai geras dailininkas, bet  tikiu, kad jūsų sūnus norėtų, kad Jūs tai pamatytumėte. “

Tėvas paėmė paketą ir pravėręs pamatė, kad tai buvo jo sūnaus portretas, kurį nutapė šis nepažįstamas jaunuolis. Nuo tada jis pradėjo jausti pagarbą bet kokiam kareiviui.
Tėvas susigraudini ir jo akys paplūdo ašaromis. Jis dėkojo jaunuoliui, atnešusiam paveikslą. Senolis pasiūlė už jį pinigų, tačiau jaunuolis nesutiko: „O ne, pone, aš tikrai negalėsiu atpirkti to, ką padarė Jūsų sūnus.“
Tėvas paveikslą pakabino pačioje garbingiausioje vietoje visuose namuose. Kas kartą, kai tik šiuos namus lankydavo koks nors smalsuolis, jis visiems didžiuodamasis rodė savo sūnaus portretą.
Tačiau vyriškis mirė po kėlių mėnesių. Tam, kad paveikslų kolekcija būtų išparduota, buvo surengtas aukcionas. Susirinko daug garsių ir įtakingų žmonių, kurie tikėjosi įsigyti nors keletą didžių darbų ir taip papildyti savo kolekcijas.

Aukciono vedėjas: „Derybas dėl kainos pradėsime nuo Sūnaus paveikslo, kas pasiūlys kainą?“

Aplink įsivyravo tyla. Tada vienas balsas iš galo šūktelėjo: „Mes norime, kad pradėtumėte nuo rimtų darbų. Praleiskite šitą.“

Tačiau vedėjas nekreipė į tai dėmesio ir kalbėjo toliau: „Tai kas nors pasiūlys kainą šiam paveikslui ar ne? Kas pradės derybas? Ar aš girdžiu sumą$100, ar $200?“

Kitas balsas kiek piktokai sušuko: „Mes atėjome čia pasižiūrėti ne šio paveikslo. Mums reikia  Van Goghs, arba Rembrandts. Pradėkime nuo rimtų derybų!“

Tačiau aukciono vedėjas ir toliau kalbėjo: . „Sūnus! Sūnus! Kas paims sūnų?“

Galų gale, vienas balsas iš minios galo prabilo: „Ilgą laiką buvau tėvo ir sūnaus namų sodininkas. Galiu už šį paveikslą duoti $10. Visų pirma –  tai aš vargšas ir daugiau sau leisti negaliu.

„Mes turime 10$, gal kas pasiūlys 20$ ?“

„Atiduokite jam už tuos varganus 10$ ir pereikime prie tikrų darbų ir meno kūrinių.“

Minia vis labiau šėlo. Nei vienas iš jų nenorėjo Sūnaus paveikslo. Jie norėjo kitokių investicijų į savo kolekcijas. Aukciono vedėjas paskelbė sandėrį. Paveikslas parduotas tik už 10$.

Netoliese sėdintis vyras šūktelėjo: „O dabar pereikime prie rimtos kolekcijos !“

Aukciono vedėjui teko nuraminti sėdinčius,  nes paskelbė: „Aš labai atsiprašau, tačiau aukcionas baigėsi.“

„O kaip dėl kitų meno kūrinių?“

Aukciono vedėjas: “ Jūs man atleiskit, tačiau taisyklės yra taisyklės. Anot savininiko testamento, šie paveikslai priklausys būtent tam žmogui, kuris nupirks jo sūnaus paveikslą. Todėl aukcione dalyvavo tik vienas kūrinys – tai sūnaus portretas.
Dievas savo sūnui leido  prieš 2,000 metų numirti ir būti žiauriai nukankinamam ant kryžiaus. Todėl moralas tame, jei randate našlaitį, beglobį ar benamį, svarbiausia yra prisiminti Sūnaus pamokas.

***********

Previous post:

Next post: